Re: Sklypo padalijimas bei žemės paskirties keitimas

Žemės teisė

Sklypo padalijimas bei žemės paskirties keitimas

Anonymous 09-19-2005, 16:11
Klausimas: Turiu 2 ha zemes ukio paskirties sklypa Vilniaus rajone. Su pazystamais norime statytis sau individualius namus. Koks procesas zemes sklypo padalijimo bei zemes paskirties pakeitimo??

Re: Sklypo padalijimas bei žemės paskirties keitimas

Anonymous 11-18-2005, 12:21
Nu ka tau neasku? Dalini nafig zeme ir pakeiti jos paskirti is ukines i komercine.

Re: Sklypo padalijimas bei žemės paskirties keitimas

roninas 11-21-2005, 14:15

Anonymous rašė:
Nu ka tau neasku? Dalini nafig zeme ir pakeiti jos paskirti is ukines i komercine.

ne viskas taip paprastai kaip tu sakai. ir be to zmogus nenori ten momercija uzsiiminet o nori nama statyti.

Re: Sklypo padalijimas bei žemės paskirties keitimas

Anonymous 12-12-2005, 16:14
vo proto turi vaikinas..

Re: Sklypo padalijimas bei žemės paskirties keitimas

Anonymous 09-04-2006, 7:17

Galimi du variantai.

Darot žemės sklypų padalijimą, asiliekat po 1 ha To užteks ūkininko ūkiui įregidtruoti. Po to darot sodybos parinkimą ir valio.Trūkumas šio būdo, reik paskubėti ir labai, nes greit šį pigų reikalą uždarys.

2 būdas Rengiat detalų planą, rengdami skaidot i kiek norit sklypų, tuo paciu pasikeicia ir paskirtis. Trūkumas tai nepigu ir ilgas procesas

Gerų ststybų

Sklypo padalijimas bei žemės paskirties keitimas

Anonymous 01-04-2007, 17:20
gal ka snors zinote pagal koki istatyma yra galima pakeisti zemes paskirti is zemes ukio i namu valda?

Re: Sklypo padalijimas bei žemės paskirties keitimas

Anonymous 03-01-2007, 12:13
tai va ir mums padovanojo žemės prie ežero ir norim pasikeisti paskirtį bet sustabdyta nežinom ką daryti,gal kas susidūrę patarkit būsiu dėkinga

Re: Sklypo padalijimas bei žemės paskirties keitimas

Anonymous 04-30-2007, 17:28
Sveiki, noreciau paklausti, ar imanoma pakeisti ukines paskirties sklypa i komercine paskirti? Jei taip tai kiek ilgai tai trunka ir ar aplamai apsimoka pradet kas liecia finansiskai? Aciu.

Re: Sklypo padalijimas bei žemės paskirties keitimas

Anonymous 05-02-2007, 14:16
<BLOCKQUOTE><table width="85%"><tr><td class="txt4"><img src="/Themes/default/images/icon-quote.gif"> <strong>Anonymous rašė:</strong></td></tr><tr><td class="quoteTable"><table width="100%"><tr><td width="100%" valign="top" class="txt4">tai va ir mums padovanojo žemės prie ežero ir norim pasikeisti paskirtį bet sustabdyta nežinom ką daryti,gal kas susidūrę patarkit būsiu dėkinga</td></tr></table></td></tr></table></BLOCKQUOTE>
O kodėl sustabdyta?

Re: Sklypo padalijimas bei žemės paskirties keitimas

Anonymous 05-02-2007, 14:19
<BLOCKQUOTE><table width="85%"><tr><td class="txt4"><img src="/Themes/default/images/icon-quote.gif"> <strong>Anonymous rašė:</strong></td></tr><tr><td class="quoteTable"><table width="100%"><tr><td width="100%" valign="top" class="txt4">tai va ir mums padovanojo žemės prie ežero ir norim pasikeisti paskirtį bet sustabdyta nežinom ką daryti,gal kas susidūrę patarkit būsiu dėkinga</td></tr></table></td></tr></table></BLOCKQUOTE>

o kodėl sustabdyta?

Re: Sklypo padalijimas bei žemės paskirties keitimas

Anonymous 07-29-2007, 13:07

Anonymous rašė:
Klausimas: Turiu 2 ha zemes ukio paskirties sklypa Vilniaus rajone. Su pazystamais norime statytis sau individualius namus. Koks procesas zemes sklypo padalijimo bei zemeskkkkk paskirties pakeitimo??

ir man tai idomu ir reikalinga ,kur suzinoti pradziu pradzia kaip tapti ukininku turint 1,2 ha zemes ir ar jau pasikeicia zemes paskirtis?ir ar galima pradeti statyti nama?

Re: Sklypo padalijimas bei žemės paskirties keitimas

geodezininke 11-20-2007, 13:46
Sustabdyta yra Vilniaus rajone kadangi jau gal 3 metus rengiamas bendras planas ir niekaip neparangiamas...
O gavus ukininko pazymejima galima statyti zemes ukio zemeje ir jos paskirtis pati nepasikeichia :) Tiesiog yra leistos statybos ukininkams ant zemes ukio paskirties zemes jei sklypas yra ne mazesnis nei 1 ha.

Re: Sklypo padalijimas bei žemės paskirties keitimas

Anonymous 07-10-2008, 23:43
LLRI tyrimas "Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis: įvertinimas ir būtini pokyčiai“
2006-01-19
Tęsdamas darbus žemės rinkos reguliavimo srityje, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) atliko tyrimą apie pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, kuriame apžvelgiamas pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo teisinis reglamentavimas ir raida, įvertinamas šios reguliavimo priemonės tikslingumas ir rinkos dalyviams daroma žala, pristatomi LLRI siūlomi būtini pokyčiai. Žemės rinkos reguliavimo sritis yra viena iš strateginių LLRI veiklos krypčių 2005–2007 metais. Čia institutas siekia prisidėti, kad žemės santykių reguliavimo našta mažėtų ir būtų sudarytos laisvesnės teisinės sąlygos naudotis privačia nuosavybe.

Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo pagrindimas, sistema ir veikimas yra itin glaudžiai susiję su teritorijų planavimu, todėl šis tyrimas yra tik pirmasis platesnio žemės rinkos ir teritorijų planavimo sistemos nagrinėjimo etapas; vėliau LLRI numato analizuoti teritorijų planavimo procedūras ir parengti gaires, kaip jas tobulinti.

LLRI TYRIMO IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
› Visas tyrimas - nuoroda apačioje

› Pranešimas spaudai "Tikslinė žemės paskirtis - nereikalinga ir lengvai panaikinama biurokratinė kliūtis, teigia LLRI" | 2005-01-19

Žemės naudojimo pasirinkimus praktikoje lemia savininkų tikslai ir galimybės fizines konkretaus sklypo savybes jiems pritaikyti. Nustatoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis įtvirtina privalomus teisinius įpareigojimus, kaip savininkas gali naudotis žemės sklypu. Nors teigiama, kad naudojimo paskirtis nustatoma remiantis teritorijos gamtiniais ypatumais, tradicine žmonių veikla, bei ekonominiais plėtros poreikiais, pakeisti ir pritaikyti konkretaus sklypo gamtines savybes efektyviam naudojimui yra lengviau, negu nugalėti teisinius apribojimus.

Žemės paskirties nustatymu valdžia siekia efektyviausiai naudoti žemės išteklius. Akivaizdu, kad išmatuoti naudojimo efektyvumą įmanomas tik vertinant, ar pasiekti tie tikslai, kurių siekia valstybė ar atskiri žemės naudotojai. Valstybės nustatyti žemės reguliavimo tikslai paprastai nurodyti įstatymuose ir atsispindi faktiškai vykdomoje politikoje. Vartotojų tikslai yra individualūs, tačiau pagrindinis jų - pasinaudoti savo turima nuosavybe savo nuožiūra ir tikėtis, kad nei privatūs asmenys, nei valstybė netrukdys to daryti, yra visiems savininkams bendras.

Žemės naudojimo pagrindinės tikslinės paskirties nustatymas yra netikslingas, nes prisideda prie trukdžių efektyviausiai panaudoti žemę. Kitai veiklai patrauklios žemės ūkio paskirties žemės saugojimas mažina jos rinkos vertę ir jos turėtojams - žemdirbiams - užkerta kelią gauti rinkos kainą. Paskirties keitimo poreikis ir tam būtinas sudėtingas detalusis planavimas sudaro prielaidas žemės klausimus spręsti neskaidriai, sprendimo galių sutelkimas palankus savivaldybių ir apskričių administracijų pareigūnams ir pačioms institucijoms, o brangiausiai už neskaidrumą ir administracines procedūras sumoka vartotojas – tiesiogiai butų, namų pirkėjai ir netiesiogiai - bet kurie vartotojai, verslai, besinaudojantys paslaugomis ar perkantys prekes, kurioms sukurti ar pateikti būtinas žemės klausimų sprendimas.

Lietuvos savininkai – įmonės ir fiziniai asmenys - susiduria su žemės paskirties keitimo problema, kai norima vykdyti kitą veiklą nei priskirta žemės naudojimo paskirtimi. Formaliai keitimo procedūra patikėta apskričių viršininkams, tačiau faktiškai sprendimas dėl kintančių sklypo naudojimo teisinių įpareigojimų priimamas detaliojo planavimo metu.

Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo sprendimas yra administracinis (formuojamiems sklypams nustatomas pagal esamą naudojimą; keičiamas valstybės institucijos sprendimu pagal patvirtintą bendrąjį ar specialųjį planą), maksimaliai atitrauktas nuo galutinio sklypo vartotojo (savininkas neturėjo įtakos sklypo naudojimui iki įsigijimo ar nuosavybės teisių atkūrimo; o bendrojo plano sprendinių nustatyme vieno savininko galimybės įtakoti yra minimalios) sistemoje, kurioje neįmanoma atsižvelgti į konkrečias sklypo naudojimo efektyvumo galimybes.

Žemės naudojimo paskirties nustatymas savo kilme ir turiniu yra planinės, centralizuotos, reguliuojamos ekonomikos elementas. Jis yra nustatomas administraciniu sprendimu, kuris nepriklauso nuo žemės savininko pageidavimo, kaip naudotis savo nuosavybe. Neabejojant, jog daugelį kitų poreikių gali užtikrinti rinkos veikimas, centrinis planavimas yra įsigalėjęs žemės rinkos reguliavime, taip pat ir nustatant tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Ribotos informacijos ir viešojo pasirinkimo problemos, su kuriomis susiduria planuotojas - du pagrindiniai centrinio planavimo ir reguliavimo trūkumai.

Informacija reikalinga socialinei ir ekonominei plėtrai yra išsklaidyta – ir formos, ir informaciją turinčių subjektų, ir subjektyvumo/objektyvumo – atžvilgiais, ir vienas administracinis planuotojas neturi galimybių nei sukaupti, įvertinti ar remtis šia informacija. Viešojo pasirinkimo teorija pagrindžia, kad viešojo sektoriaus sprendimai yra esmingai veikiami – asmeninių, institucijų ir grupinių interesų. Viešieji sprendimai yra palankiausi negausioms, tačiau įtakingoms interesų grupėms.

Žemės paskirties nustatymas yra nebūtina, netinkama ir neproporcinga priemonė numatytiems tikslams pasiekti. Šiuos tikslus gali užtikrinti teritorijų planavimo procedūros. Pagrindiniai ginčai dėl žemės paskirties keitimo kyla sprendžiant tik nedidelės Lietuvos teritorijos klausimus, nedidina žemės ūkio paskirties žemės naudojimo efektyvumo, o atvirkščiai - skatina ne naudoti efektyviau, o plėstis.

Administracinis tikslinės paskirties nustatymas riboja efektyviausią išteklių rinkoje pasiskirstymą. Teritorijos, kurios galėtų būti naudojamos ne žemės ūkio veiklai, yra apsunkinamos naudojimo paskirties nustatymu, todėl mažina paskatas jas naudoti efektyviausiai.

Taikomas naudojimo paskirties nustatymas sukuria prielaidas korupcijai, nes sprendimas dėl detaliojo planavimo ir naudojimo turi konkrečias ekonomines pasekmes tokio sprendimo siekiančiajam, todėl perspektyvi ekonominė tokio sprendimo nauda motyvuoja ir duoti, ir siekti neteisėto atlyginimo už palankaus sprendimo priėmimą. Institucija, priimanti sprendimus dėl žemės ūkio paskirties keitimo, pagal galiojančią tvarką yra savivaldybės ir apskričių administracijų pareigūnai, jie taip pat suinteresuoti galiojančia tvarka, kuri susijusi su jų sprendimų įtakos didėjimu, administracine plėtra ir su tuo susijusių išteklių didėjimu.

LLRI SIŪLYMAI

Žemės naudojimo tikslinės paskirties nustatymas yra sudėtinė žemės nuosavybės teisinio reguliavimo dalis, todėl iš esmės atsisakyti su tikslinės paskirties nustatymu susijusių apsunkinimų galima tik atsisakius daugumos apribojimų privačiai žemės nuosavybei ir reformavus plėtros reguliavimą.

Tačiau trumpuoju laikotarpiu tikslinga imtis bent minimalių pokyčių ir atsisakyti centralizuotai nustatomos tikslinės paskirties:
- klausimas dėl teritorijos naudojimo paskirties faktiškai išsprendžiamas teritorinio planavimo metu, todėl atskira procedūra ir atskiras apskrities viršininko įsakymas yra perteklinis. Jos būtina atsisakyti.
- tose teritorijose, kuriose nebuvo keičiama žemės paskirtis, savininkui leisti pasirinkti norimą paskirtį ir rengiant teritorinio planavimo dokumentus rinktis žemės naudojimo būdą.

PASTABOS:

1. Neįžeidinėkite diskusijų dalyvių;

2. Neįžeidinėkite teisininkų bei teisinės sistemos.

3. Nekurstykite rasinės ar tautinės diskriminacijos.

4. Mes tikimės, kad diskusijose dalyvauja išsilavinę ir kultūringi žmonės.

5. Reklaminiai skelbimai bus šalinami be įspėjimo.

6. Iškilus sunkumams naudojantis diskusijų sistema kreipkitės į moderatorę el.paštu portalas@Infolex.lt.